Kalbantys kryžiai

Vienas iš žinomiausių garsinio poltergeisto atvejų – atsitikimas su kalbančiais indėnų majų kryžiais. 1847-ais metais Cano kaimelyje, esančiame sunkiai pasiekiamame Jukatano pusiasalio rajone, kur gyvena majų palikuonys, netikėtai ėmė kalbėti medinis kryžius. Reikia priminti, kad kryžius, kaip religinis simbolis, indėnams buvo žinomas daugelį metų prieš tai, kai Kolumbas atrado Ameriką. Kryžiaus atvaizdus galima pamatyti senųjų indėnų piramidžių rūsiuose. Nieko nuostabaus, kad iš visų krikščioniškų simbolių indėnai kryžių priėmė pirmiausia ir juos ėmė statyti visose savo šventyklose.

Balsas, sklindantis iš Cano kaimelio šventyklos kryžiaus, liepė: „Kilkite į šventąją kovą su baltaisiais! Nuvykite juos nuo sienų, nuo Kintana Roo upės krantų. Susijunkite su savo broliais Jukatane ir karą perkelkite tenai. Jus visur lydės kryžius”.

Į Caną atvyko vos ne visi Kintana Roo miesto gyventojai ir suklaupė prieš kryžių. Paklusdami kryžiaus balsui, majai užpuolė baltuosius. Sukilimas išplito visame Jukatano pusiasalyje. Kalbantis kryžius iš Cano visą laiką kišosi į įvykių eigą. Jis skelbdavo savo pranašystes ir įsakymus. Pagal vieną tokį įsakymą Cane buvo įrengta Kryžiaus šventykla. Greitai kaimelis tapo sukilėlių sostine ir buvo pavadinta Canu Santa Kruzu. Įdomiausia tai, kad tuo metu kryžiai kalbėjo ir kituose majų miestuose – Tulumoje ir Compone. Suskilimo rezultatas buvo tas, kad indėnų teritorija tapo faktiškai nepriklausoma valstybe.

Mechike esanti vyriausybė netikėjo, kad kryžiai gali kalbėti. Jukatano gubernatorius Migelis Barbareno į Caną pasiuntė savo agentus, kurie turėjo surinkti demaskuojančius faktus. Išliko Pablo Rochaso, vieno iš agentų, ataskaita. Jam pavyko įgyti sukilėlių pasitikėjimą ir pabuvoti šventykloje, kurioje buvo kalbantis kryžius. Savo ataskaitoje Rochasas tvirtino, kad kryžius tikrai kalba. Keistas, nežmoniškas, aukštas, spiegiantis balsas sklido iš šventyklos patalpos centro, kuriame stovėjo kryžius. Tai reiškia, kad kalbėjo būtent kryžius. Ataskaitoje taip pat pranešama, kad šventykloje savaime imdavo judėti įvairūs daiktai, girdėjosi beldimas ir neaiškios kilmės krebždesys.


Kaip pasakoja žyniai, kryžius, kaip taisyklė, imdavo kalbėti, jei šalia būdavo vienas paauglys berniukas. Kai berniukas su šeima persikėlė gyventi į Tulumą, šio miesto šventyklos kryžius irgi pradėjo kalbėti, pranešdamas tą patį, ką prieš tai kalbėjo Cano kryžius, po berniuko išvykimo nutilęs. Tas pats atsitiko, kai berniuko šeima persikėlė į Componą.

Tikriausiai, berniukas, kurio vardas neišliko, buvo poltergeisto mediumas. Šio įvykio keistumas yra tas, kad panašus fenomenas visiškai nesusijęs su majų kultūros tradicijomis. Nei majų, nei jų kaimynų folkloras ar religija nežino nieko panašaus.

Meksikos vyriausybė ne kartą bandė susigrąžinti atsiskyrusias teritorijas savo valdžion. 1899-ais metais diktatorius Porfirijus Diasas pasiuntė baudžiamąją ekspediciją, kuri užėmė Cano Santa Kruzo miestą, tačiau indėnai suspėjo šventuosius kalbančius kryžius, kurie tuo metu jau nebekalbėjo, išgabenti į selvos gilumą. Prasidėjęs pilietinis karas Meksikoje atitraukė dėmesį nuo Jukatano, ir 1915-ais metais indėnai sugrįžo į savo sostinę. Tik 1935-ais metais vyriausybė nusprendė sudaryti taiką su indėnais. Jų vadui oficialiai buvo suteiktas generolo laipsnis, jis buvo apdovanotas ordinu ir paskirtas laisvos indėnų teritorijos valdytoju. Ir šiomis dienomis indėnai laisvai renka savo valdytoją, o vyriausybė visiškai nesikiša į jų gyvenimą.

Kalbantys kryžiai buvo išgabenti į naująją majų sostinę Componą, kur stovi ir šiandien. Jų kultas yra oficiali laisvosios indėnų teritorijos religija. Tačiau kryžių balsų jau seniai nebesigirdi.

Mantai aš per tave dabar naktį nemiegosiu... ;/

Baisuu... o.o