Atlantida

Apie patį garsiausią pasaulyje dingusį žemyną žinome tik iš vieno vienintelio žmogaus — Platono. Didžiojo graikų filosofo liudijimas yra vienintelis informacijos apie nelaimingo likimo ištiktus salos gyventojus, apie Atlantidos egzistavimo laikotarpį, jos geografinę padėtį, šaltinis. Tačiau negalime būti tikri, kad Platonas nesukūrė istorijos apie Atlantidos gyventojus kaip utopinės civilizacijos, kuri užsimojo pranokti pati save. Vis dėlto Atlantidos paieškos vyksta labai atkakliai.

Platonas gyveno Graikijoje 428-348 m. pr. Kr. Pasakojimą apie Atlantidą jis aprašė „Timajo” ir „Kritijo” dialoguose. Daugumą siužetų Platonas išgalvojo — naudojo savo teiginiams iliustruoti, tačiau Atlantidos istorija minima kaip tikras faktas. Dialoguose pasakojama apie Soloną, kuris apie 600 m. pr. Kr. keliavo į Egiptą siekdamas geriau pažinti senovės pasaulį. Egiptiečiai garsėjo savo žiniomis ir daugelio šimtmečių senumo įvykių liudijimais. Kai Solonas bandė padaryti jiems įspūdį pasakodamas apie Graikijos laimėjimus, išmintingi Egipto žyniai greitai parodė, kur jo vieta. Jie papasakojo jam apie žemyną ir jo gyventojus, apie kuriuos jis visiškai nieko nebuvo girdėjęs.

Apie 10 000 m. pr. Kr. vakaruose, už Heraklio vartų (manoma, kad taip buvo vadinamas Gibraltaro sąsiauris) buvusioje saloje gyvenusi galinga tauta. Ta sala buvusi jūrų dievo Poseidono karalystė. Jos viduryje stovėjęs didžiulis kalnas, ant kurio buvusi šiai dievybei pastatyta šventykla. Aplinkui driekėsi turtingos gyvenvietės, buvo įrengta sudėtinga drėkinimo kanalų sistema, tiekianti vandenį ūkininkų sodyboms ir šurmuliuojančiam svarbiausiam miestui. Saloje buvę gausu daržovių ir įvairiausių egzotiškų gyvūnų.

Atlantai buvo galingi, bet teisingi, Atlantida — labai pažangi: klestėjo gamyba ir prekyba, buvo stipri kariuomenė, visuomenė — labai išsilavinusi ir kultūringa. Šios tautos įtaka išplito labai plačiai ir apėmė didžiulius Afrikos, Azijos ir Viduržemio pajūrio plotus. Nepaisant to, kad salos gyventojams nieko netrūko, valdžios ir galios pojūtis pakurstė juos pamėginti pranokti pačius save. Bandymas užkariauti Atėnus nepavyko, o grįžusius atlantus ištiko katastrofa. Pasak legendos, Dzeusas, patyręs apie salos gyventojus užvaldžiusį godumą, pasiuntė jiems žemės drebėjimus, gaisrus ir potvynius. Atlantida nugrimzdo į jūros dugną.


Nors Platono papasakota istorija visiems gerai žinoma, mūsų dienų susidomėjimą Atlantida paskatino 1882 m. išleista buvusio JAV kongreso nario Ignacijaus Donelio knyga „Atlantida: prieštvaninis pasaulis”. I. Donelio knyga — spėlionių, klaidingai interpretuojamų ir tikrų faktų mišinys. Tačiau joje esama ir dėmesio vertų pastabų. Pavyzdžiui, autorius atkreipė dėmesį į tai, kad tarp kai kurių tautų kurios niekaip negalėjo susitikti, žinių ir kultūros yra panašumų. Taip pat ir tvanas, kuris, kaip manoma, sunaikino Atlantidą, yra minimas viso pasaulio tautų pasakojimuose ir rašytiniuos šaltiniuose.

Kas buvo tie paslaptingieji atlantai — nežinome. Vieni teigia juos buvus ateiviais, kiti tiki, kad jie — išeiviai iš Lemūrijos, dar kiti — kad jie iškeliavo į vakarus ir nusigavę iki Amerikos tapo vietinių genčių protėviais. Tebediskutuojama ir dėl tikslios Atlantidos vietos. Daugumos mokslininkų teigimu, ji turėjusi būti Viduržemio jūroje. Šią versiją bandoma pagrįsti aktyviai šioje teritorijoje vykdomais archeologiniais tyrinėjimais.

Pasak kai kurių teorijų, Atlantida galėjusi būti dabartinė Sardinijos sala Viduržemio jūroje ir Teros sala Egėjo jūroje. Abiejose buvo aukšto lygio civilizacija: Nuragų Sardinijoje ir Mino kultūra Teroje. Abi nukentėjo nuo baisių gamtos katastrofų. Tačiau nė viena šių salų nėra į vakarus nuo Gibraltaro sąsiaurio, todėl priimti šią versiją reikštų abejoti Platono geografijos žiniomis. Be to, civilizacija šiose salose žlugo maždaug prieš 900 m. iki Platono, o jis teigė, kad Atlantida išnyko prieš 9000 metų.

Dar kiti mokslininkai teigia, kad Atlantida buvusi Atlanto vandenyno viduryje. Visa, kas likę iš salos, tėra virš vandens kyšančios jos kalnų viršūnės, tapatinamos su Azorų salomis. Jūros dugne prie Puerto Riko krantų aptiktos dvi 23 000 pėdų gylio duobės suteikia pagrindo manyti, kad prieš daugelį tūkstančių metų pietvakarinėje Atlanto vandenyno dalyje nukrito milžiniška kometa arba asteroidas. Pasak specialistų, kūno, išmušusio tokias duobes, smūgio jėga buvo pakankama sunaikinti bet kokio dydžio salai, esančiai Atlanto vandenyno viduryje.

Šaltinis - Apiemistika.lt

Seniai domėjaus Atlantida, įdomu buvo paskaityti. :>

Nežinia kur ten ta Atlandida dingo ir ar vapše tokia egzistavo, įrodymų gi BEVEIK nėra, nu žodžiu... :D

Įdomus straipsnis :>

xd netikiu