Siaubo pasakojimas: Lėlė

Gabija Pen. 08 02, 2013 2:07 pm

Lelė

Kai visa tai atsitiko, turėjau 15 metų, o mano sesei buvo 5 metukai. Viskas prasidėjo per jos gimtadienį, kai jai padovanojo vieną iš tų lėlių, kurios būna labai panašios į savo savininkus. Paprasta lėlė: toks pats ūgis kaip ir mano sesers, raudonplaukė, maža strazdanota nosis, neplatūs pečiai, turėjo net drabužius panašius į tuos kuriuos mūvėjo Auksė.

Vienintelis neįprastas dalykas toje lėlėje buvo akys. Mano sesuo turėjo labai keistas akis: jos buvo mėlynos spalvos su rudomis dėmelėmis prie vyzdžių. Dažnai juokaudavau, kad jos akys atrodo tarsi tualetas su atliktu gamtinių reikalų. Niekuomet nemačiau, kad dar kas nors turėtu panašių spalvų akis… Bet toji lėle turėjo identiškas. Dabar tiksliai neatsimenu kas jai padovanojo tą lėlę, bet manau, kad tas kažkas, turėjo praleisti tikrai nemažai laiko prie savo kūrinio.

Po to, kai mano sesuo išpakavo dovanas, prie jos pribėgo visi jos bendraamžiai draugai ir pradėjo žaisti, matuotis drabužius ir t.t. Na patys žinote kaip tai būna…

Nenorėdamas trukdyti aš nuėjau į savo kambarį toliau skaityti romano.

Vos knygai įpusėjus, netikėtai pamačiau, jog atsidarė durys nuo mano kambario… Galvojau, kad vėl tas nelemtas katinas įėjo, taigi atsistojau ir nuėjau prie durų. Mano nuostabai ant slenksčio sėdėjo padovanota Auksei lėlę. Truputėli pasidarė tą akimirką nejauku, nes aplinkui nieko nebuvo, tačiau racionaliai sau paaiškinau, kad čia greičiausiai vaikai kvailiodami padėjo ta lėlę ir nubėgo. Ilgai negalvojant nunešiau ją į pirmą aukštą. Vėliau, nieko keisto neįvyko.

Praėjus dviems mėnesiams, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Vieną dieną išgirdau kaip Auksė bėgdama šaukė, kad lėle ją skriaudžia. Žinojau, jog tai buvo tik jos vaikiška vaizduotė, bet nutariau pasielgti taip, lyg aš ją tikėčiau. Sugrėbiau lėlę, pabariau ir padėjau ant pačios aukščiausios lentynos. Sesutė atrodė nurimusi ir netgi patenkinta, taigi ir aš per daug nekvaršinau sau galvos. Dabar atsimenu, kad tą kartą paklausiau savęs: ar galėčiau aš lėlę atskirti tamsoje nuo savo sesės? Nes kai bariau ją, jausmas buvo toks, lyg barčiau savo seserį.

Vėliau, tą patį vakarą, vėl išgirdau rėkianti Auksės balsą. Nubėgau į jos kambarį ir pamačiau, kad tą patį lėlę, jau stovi priešais jos lovą. Nebuvo palinkusi ties mano seserimi, tačiau jį tiesiog stovėjo ir tarsi žiūrėjo į ją. Ilgai negalvojant grėbiau lėlę ir nubėgau su ją į pirmą aukštą. Pamenu, kad net tėvai nespėjo manęs paklausti kas atsitiko, kai aš jau stovėjau lauke prie šiukšliadėžes. Tą akimirką, man pasirodė, kad lėlės akys žiūri į mane tarsi su panieka ir pykčiu. Įmečiau ją į šiukšliadėžę ir nuėjau namo.

Kai grįžau, sesuo jau miegojo. Ją nuramino tėvai. Aš irgi buvau laimingas, nes pagaliau viskas baigėsi. Bent jau taip tą kartą galvojau.

Kitą rytą kai atsibudau ir vos atmerkiau akis, pamačiau prie savo kambario durų savo seserį. Mirktelėjau – jos jau nebuvo. Nustebau. Nuėjau į jos kambarį, tačiau ji saldžiai miegojo. Pagalvojau, kad tikriausiai dar sapnavau ryte ir per daug to nesureikšminau. Bet vakare ta pati situaciją pasikartojo ir vėl. Žinojau, kad šiukšles dar neišvežtos, taigi pagalvojau, kad patikrinsiu ar lėlė vis dar ten ryt iš ryto. Galvoje sukosi įvairios mintys. Galvojau, kad gal tai mano tėčio išdaigos skirtos man, nes jis ne kartą buvo iškrėtęs tokius pokštus.

Kai iš ryto patikrinau šiukšliadėžę, lėles ten nebuvo.

Pusryčiaudamas su savo šeima nusprendžiau pasikalbėti apie tai su savo namiškiais.

- Tėti, čia tu buvai padėjęs Auksės lėlę vakar ryte ir vakare prie mano kambario durų?

- Ką? Išprotėjai? Taigi pats sakei, kad išmetei tą lėlę, apie ką tu čia dabar kalbi? – Ganėtinai rimtu veidu atsakė tėtis.

- Ne, – atsakiau, šiandien ryte tikrinau, jos ten nebuvo.

- Iš kur aš turėčiau žinoti kur dabar tą lėlę? Gal kaimynų vaikai matė kaip tu ją išmetei ir pasiėmė sau.

Tai buvo mūsų pokalbio pabaiga apie lėlę. Keista, tačiau aš per daug to nesureikšminau.

Tos dienos naktį, mano sesuo buvo išsigandusi, todėl nusprendžiau miegoti jos kambaryje. Visą naktį kartu girdėjome keistus garsus, šnabždesį ir žingsnius kažkur netoli mūsų. Buvome labai įbauginti. Bet keisti garsai liovėsi ir mus “įveikė” miego stoka – mes užmigome.

Sapnavau aš sapną, kuriame tą patį lėlę nepastebimai įėjo į mūsų kambarį. Sapne man kilo mintis, kad jeigu aš jai nurausiau galvą, viskas pasibaigs. Iki šios dienos nežinau kodėl būtent taip pagalvojau.

Bet staiga atsibudau ir Auksės lovoje pamačiau tą nelemta lėlę. Iš karto supratau ką turėjau padaryti. Sugrėbiau ją tamsoje ir numėčiau iš visų jėgų ant žemes. Lėles akyse pamačiau baimę. Dar kelis kartus iš visų jėgų smogiau jai į pilvą, o vėliau sutelkęs visas savo jėgas, tiesiog nuplėšiau jai galvą.

Supratau. Tai košmaro pabaiga.

Atsibudau dėl garsaus riksmo. Mano mama stovėjo prie mūsų lovos. Raudojo.

Kai apsižiūrėjau, pamačiau aplink save daug kraujo, o tuo momentu mama vis glaudė lėles galvą prie savo krutinės. Vis šaukė… Nesuprantu, kodėl ji buvo tokia sukrėsta, pasibaisėjusi ir išsigandusi? Aš gi išgelbėjau mūsų šeimą! Tik iš kur buvo tas kraujas?

Bet man tai jau nesvarbu. Rašydamas ši savo gyvenimo nutikimą čia, šiltoje palatoje, esu laimingas, kad apsaugojau savo sesę… Nors ir esame dabar toli nuo namų, mums čia jau daugiau niekas negresia…

Anomalija.lt